… kaip Justina kiškius gaudė…

Skaityti mėgau nuo pat mažens. Knygos suteikdavo galimybę gyventi kitur: kitame pasaulyje, kitoje šalyje, kitame gyvenime. Skaitymas- proga pabėgti nuo realybės, nors protas šnabždėjo, kad knygų pasaulis retai yra tikrovė. Aš svajodavau apie nuotykius, apie keliones po pasaulį ir kaip  išties jį pradedu pažinti. Proto murmėjimą užtildė tikėjimas svajonėmis. Vaikiškas, didžiulis ir naivus. Net kolekcionuodama atvirutes iš įvairiausių pasaulio kraštų, ryžtingai teigiau, kad aplankysiu tas vietas, kurios įamžintos kartoniniame lape. Tuomet tai atrodė nerealu. Mama sakė, kad ir ji svajojo jaunystėje keliauti, pamatyti naujus kraštus, atrasti nematytas vietas. Bet… tikrovė buvo kitokia, kad reikėjo kovoti dėl išlikimo ir atradimai buvo tik tokie- kaip apmokėti visas sąskaitas.

Jaučiausi viena iš daugelio, gyvenanti kažkieno sugalvotą gyvenimą, kuris buvo nulemtas daugybei. Apie jausmą, kad esi išskirtinis net nenumaniau. Ir kartą… sesers ir žmonių gerumo dėka,  aš išvykau. 13 metų pirmąkart skridau lėktuvu į salą, su palmėmis ir žydra jūra. Aš tuomet jaučiausi kaip sapne, nes niekaip negalėjau patikėti, kad man taip pasisekė. Aš pasijaučiau ypatinga. Supratau, kad nepaisant proto balso ir logiško mąstymo, mano svajonės gali pildytis. Nuo to laiko, tas jausmas nedingsta.  Nebūtinai išvykus kažkur, bet ir namie, nes žinau, kad galiu svajoti ir gyventi svajonėse, kurios virsta mano gyvenimu. Skaityti toliau…

Aš tikiu, kad maži  dalykai gali daug. Tikiu, kad nusišypsoti nepažįstamajam yra visai lengva, o jam tai suteikia gerą emociją. Tikiu, kad maži veiksmai, tokie kaip netikėtas pasisveikinimas, gali kažkam padaryti visą dieną išskirtinę ir ypatingą. Tikiu ir stengiuosi įgyvendinti šias idėjas.

Su tikrų svajotojų ir fantazuotojų komanda- Mission.lt, išdrįsome įsivaizduoti kitokį Gedimino prospektą- tokį, kuriame visi su visais sveikinasi lyg su draugais. „Duoda penkis“, palinki puikios dienos ir šypsodamiesi eina toliau.

Skaityti toliau…

Gerbiamas mano atstovė Andriau Šedžiau,

Jūs esate vienas iš 141 ypatingų žmonių, kuriems buvo suteikta garbė atstovauti ir reprezentuoti Lietuvos piliečius. Buvote išrinktas, nors net raginote  „nebalsuokite už mane jei norite, kad valstybėje klestėtų korupcija,
privilegijos, gyventojams būtų mokamos vergiško dydžio pensijos ir atlyginimai,
o gerai gyventų tik valdininkai ir saujelė pasiturinčiųjų.“

Nors esate Seimo narys, baigęs ekonomikos bakalaurą ir vadybos magistrą, atrodo kad gyvenate kitoje dimensijoje, nes nesuvokiate kokia yra Lietuvoje situacija. Jūs atstovaujate šios šalies piliečius ir net nežinote kaip jie gyvena. Jūsų iliuzija, kad esate „vidutiniokas“- tiesiog įžeidžia mane ir manau kitus, kurie sugeba išgyventi už mažiau nei trečdalį ar ketvirtadalį jums skiriamos sumos kanceliarinėms išlaidoms.

Atrodo, kad jūs tyčiojatės iš žmonių, sakydamas, kad 50% Lietuvos piliečiu gyvena už 35000 litų. Negi tikrai Jūs to tikite? Nebent Jus supa tik tokie pat vidutiniokai kaip Jūs. Siūlau pabusti iš tos iliuzijos ir pamatyti, kas išties darosi.

Statistikos departamento duomenimis, minimalią mėnesio algą (MMA) ir mažiau, gauna 168,5 tūkstančio (19,4 procento) darbuotojų.
801–1500 litų per mėnesį gauna 31,5 procento darbuotojų;
1501–2500 litų uždirba 25,9 procento;
2501–3500 litų – 13,3 procento;
3501–5500 litų – 7,1 procento;
5501 ir daugiau litų gauna 2,7 procento Lietuvos darbuotojų.
Daugiau nei 10 000 litų atlyginimą per mėnesį gauna 3975 asmenys. Iš jų prekybos sektoriuje dirba 794, apdorojamojoje gamyboje 658, finansinėse ir draudimo veiklose – 522 asmenys.

Taigi, 50% procentų piliečių gyvena ne iš jūsų įvardintos sumos, o iš pajamų iki 1500lt.

Man tas pats, kiek jūs uždirbate, bet prašau, nenusišnekinėkite viešai, nes verčiate jausti gėdą, kad esu lietuvę, kuria atstovauja tokie nesusipratėliai kaip jūs.

Pagarbiai, Justina Vaitiekūnaitė

________________________________________________________________

Žinau, kad dažnai seimo nariai nusišneka, bet čia jau buvo viršūnė.

Jei ir jus turite jam ką pasakyti, rašykite jam į asmeninį elektroninį paštą: Andrius.Sedzius@lrs.lt

Prieš metus svarsčiau, kodėl žmonės nebedaro mažų, gerų darbelių, kurie kitiems galėtų suteikti daugybę džiaugsmo ar bent jau „made their day“. Gal todėl, kad žmonės tapo labai nesocialūs. Mes džiaugiamės savo pažįstamų ratų ir vengiame pažinti naujus žmonės. Aš nesakau, kad reikia su visais tapti draugais, aš tik manau, kad reik nebijoti būti su jais. Masčiau, kaip galėčiau pradėti „Konstrukcijos projektą“ ir vykdyti mažas misijas keisdama bent po truputėlį šią situaciją, bet viską palengvino bendraminčių sutikimas

Dabar tai- mission.lt  jungianti žmones siekiančius daryti  socmobus (flashmob for social changes) ir taip skaidrinti dieną ne tik sau, bet ir kitiems.

Štai ir pirmosios misijos- „Kalėdinis troleibusas“ video.

O nuotraukos čia

Prisijunk prie sekančios misijos sausio 22 dieną.

(subalansuota Siemens Arenos  mokamoms rūbinėms)

• Pirmiausia, privalai prieiti prie tos kasos, prie kurios daugiausia žmonių. Ignoruok faktą, kad šalimais esanti kasininkė nuobodžiauja.
• Priėjus prie kasos (įdomu, kam ji reikalinga?) garsiai ir pasipyktinus kartok vieną iš šių arba dar geriau visas paeiliui frazes : „Ką, čia dar reik mokėti? Tris litus?! Plėšikai. Košmaras. Sąžinės neturite. Iš visko biznį darotės! Rubikono vergai. Kaip jaučiatės jiems padėdami. Lenkų kraštas!“
• Kišk kasininkui į veidą bilietą, kuriame priskaičiuotos visokios Tiketos paslaugų ir kiti papildomi mokesčiai. Kategoriškai įrodinėk, kad jau užmokėjai už šią paslaugą.
• Supratus, kad vis tiek teks mokėt, pradėk derėtis „Tai gal nuolaidą padarysite? O su studento/invalidumo pažymėjimu nuolaida? Pakabinkite du/tris/keturis ant vieno kabliuko“
• 3 litų mokestį bandyk apmokėti banko kortele. Piktinkis, kad negali. Tada kišk 500 litų kupiūra ir nutaisyk abejinga veidą kasininko maldavimams smulkesnių pinigų, nes jis privalės lėkti keistis tuos pinigus.
• Nenusirenk, kol neužmokėsi. Ignoruok eilę už savęs. Tu juk užmokėjai 3 litus, gali kiti ir palaukti.
• Išmušus čekį, tik tada pradėk nusirenginėti. Nuplėšk pakabėlę, bandyk sugrusti į rankovę rankinę , milžinišką skėtį ir pan…
• Davus rūbininkui savo paltą, reikalauk  „O tai ką, pakabos normalios net neturite? Pakabink, vat štai čia (laimingas numeris, ar ką?)  ir vėliau be eilės man paduok“
• Ir tada staigiai dink! Palik drabužių žetoną rūbininkams. Juk jiems užmokėjai3 litus, tai jie tikrai prisimins  jūsų paltą ir veidą, nors po jūsų bus dar kokie 500 žmonių.
• Extra- jei esi rusakalbis, piktinkis, kaip įmanoma lietuviui nemokėti šios kalbos!