Pasimetimas- dažnai mane lydintis jausmas. Iš pradžių dėl to, kas vyksta aplinkui. Nauji žmonės, nauja aplinka, nauja kalba. Dabar- dėl to ką aš darau: visai kitokie poelgiai, kitokie patyrimai, kitoks elgesys. Jaučiuosi keistai, nes “pamečiau” savo vieną iš esminių bruožų- visko analizavimą ir tik po to sprendimo priėmimą. Dabar- pirmą padarau, o po to net nesigailiu, kad kvailioju. Gal tik gąsdina, kad tiek nedaug reikėjo, kad mano būdas pasikeistų. Prakeikta prancūzų kultūra ir ta nuodėmingoji laisvė elgtis instinktyviai, nes senąją Justiną pažinoję žmonės toli, toli…
Bandau suprasti ar džiaugiuosi savo pasikeitimais. Iš vienos pusės, labai įdomu gyventi. Iš kitos- jaučiuosi išdavusi savo paauglystės principus…Nors koks skirtumas- džiaugiuosi ar ne. Jau post factum. Tik vat įdomų, kaip bus kai grįšiu atgal pas mane pažinojusius žmones, kaip jie mane priims…
Savaitės šūkis… Kur tau savaitės… metų 
Kalbėdama su tais, kuriems jau teko tai patirtį (grįžti po ilgos kelionės, su naujomis idėjomis, naujų požiūrių į pasaulį), sužinojau, kad gali būti sunku. Galima prarasti draugus, nes jie nesupras, kaip tave paveikė gyvenimas kitoje kultūroje, išvažiavimas iš tos uždaros aplinkos, kuri dabar tau atrodo kaip dėžė. Bet aš tikiu, kad viskas bus gerai, nes mano draugai mano kosminės idėjas toleravo, net kai buvau LT, tad ir kitokias idėjas toleruos. O jie man brangūs, dėl to, kad jie tokie patys pakvaišėliai kaip ir aš. Pasiilgau jų…
Pasiilgau namų, bet kai mano koordinatorė pasakė, kad jau laikas pasižiūrėti atgal grįžimo bilietus, likau šokiruota. Kaip tas laikas taip greitai prabėgo? Tai dabar tempiu laiką ir vengiu jos, kad nereiktų prisėsti kartu su ja ir galiausiai nusipirkti tą bilietą. Kol nežinau grįžimo datos… geriau jaučiuosi.
Taip ir gyvenu. Sėdžiu ant palangės, nes gera jausti gaivų orą, o saulė šildo kojas… Ryt bus keista diena- dar vienas “pirmas kartas” gyvenime. Gi ir norėjau jų patirti kuo daugiau! Neturiu teisės skųstis. Bet tikrai nesitikėjau ir net nenumaniau, kad teks patirtį kai geriausias draugas sugalvos sugriauti draugystę, pasakydamas, kad gi įsimylėjęs mane. Bus sunki rytdiena ir ilgas pokalbis… O vėliau- pora mėnesių nejaukumo. Ką galiu pasakyti…c’est la vie!
Gyventi įdomiai!
Comments are closed.