<![CDATA[
Pavėluotas įrašas(priežastis), bet tikrai apie tai turiu parašyti. Pagaliau susiorganizavome dviračių žygį į Kernavę. Nors planavome važiuoti su pulku, bet važiavome trio Iš viso važiavome apie 5 valandas. Tai tikrai yra labai lėtai, bet užtat nepervargau ir kitą dieną beveik nejaučiau, kad dviračiu įveikiau tokį didelį (pirmas kartas kai važiavau tiek daug) atstumą. Nors tikėjausi nusimaudyt kokiam ežerioke, bet… buvo ne per šalta, bet per daug šlykštu (feee…). To ežero, kuri atradom prie Klišabalės (ar kaip ten ją) dugnas buvo padengtas dumblių, žolių ir kitų gyvybės formų sluoksniu. Tik iki kulkšnių prisiverčiau įlisti … Kernavėje pailsėjome, pasnūduriavome piliakalnių fone ir grįžome namo… Gerai, kad nesulyjo, nors ir tamsūs debesys sukosi aplink mūsų galvas.
Pasidariau sau išvada, kad tokia kelionė nėra kažkas tokio neįmanoma, tad planuoju vasarą daugiau organizuoti tokių žygių.Tik reikia susirasti išvermingą kompaniją
Kalniukuose į Kernavę mūsų kojos mus išduodavo
Poilsis piliakalniu fone. Lenkai ilgokai laukė kada mes pagaliau baigsime ten gulinėti ir jie galės nusifotografuoti
Ištikimojo mano transporto priemonė
]]>
Comments are closed.