Šiltas, saulėtas, pirmas gegužės šeštadienis, o aš kaip ir prieš metus, dvejus, vėl ten pat ir vėl dėl to paties- pasiklausyti skambančio Vilniaus, nes tokį jį išgirstu tik per Gatvės muzikos dieną. Kaip jau minėjau, GMD buvau jau trečią kartą, tad nori-nenori pradedi lyginti šį renginį su jau matytais ir ieškoti už ką gali pagirti ar pagrūmoti.
Grūmoju… Pirmiausia, taisyklė- kas garsiau, tas įdomiau. Vargšai gitaristai, fleitininkai, akordeonistai užgožti tų, kurie turėjo mikrofonus, būgnus. Nesvarbu ar tie “garsesni” grojo geresnę muziką ar ne, bet šalia jų buriuodavosi daugiau žmonių . Antra, tie milžiniški kamščiai pilies gatvėje, bet turbūt jie neišvengiami… Trečia, eilės maximoje ir kt. maisto prekių parduotuvėse centre. Negalėjau tęsti savo ledų iškrovos dienos, nes tiesiog niekaip negalėjau nusipirkti ledų…
Pradžiugino, kad atradau kai ką naujo. Čiočiotkos šokėjos-muzikantės, nes tai Vilniaus gatvėse tikrai nauja. “Drumfever”, kadangi buvo galimybė pasimokyti groti būgnais. Havajietiškų šokių šokėjos, nes pirmąkart mačiau tokius šokius. Paskutinį akordą Gatvės muzikos dienoje man sugrojo Suicide Djs ir Stipriai Kitaip. Nors valandą turėjau laukti kol viską suderins, o pasivaikščioti negalėjau, nes džiaugiaus užsiėmusi tokią gerą vietą pirmosiose gretose, be to buvau aplaistyta vandeniu…bet nepaisan to-viskas buvo tiesiog nuostabu. Nerealu. Šių metų Gatvės muzikos dienos kūrinys man- jų suimprovizuota “Salomėja”.
Salomėja, Salomėja- uždainuok
Salomėja, Salomėja-paniūniuok…
Gatvės muzikos diena- nuostabi. Šiais metais ji buvo geresnė nei kad praėjusiai, nes šįkart mažiau į akis krito organzuotumo trūkumas. Nors nespėjau atlėkti į užbaigiamąjį būgnų koncertą (suicide djs kaltė), bet tokią puikią dieną užbaigė ugnies šou (jis tiesiog hipnotizavo) ir keistoki šviesos paveikslų piešimai su šviečiančiais pagaliukais prie Nėries.
Susitiksime vėl po metų;)
Nuotraukos čia
Comments are closed.