Iš tikrųjų mano tinklaraščio perspektyvos ypač miglotos. Jis neatitinka populiarių ar populiarėjančių temų ir iš vis neturi vienos, bendros temos, o tai nėra privalumas .
Bet man nesvarbu, nes mano tinklaraščio pagrindinė funkcija yra pati primityviausia- tai mano viešas dienoraštis. Temos chaotiškos (vienas įrašas apie blynus, kitas apie religiją), “kvepiančios” asmeniškumu, nes tai apie ką rašau, tuo metu yra aktualu man. Kas galvoj, tas ant liežuvio pirštų galų ir galiausiai atsiduria čia. Būtų mažiausiai keista rašyti tomis populiariomis temomis, kai man jos nelabai įdomios, o svarbiausia nei aš nusimanau apie jas, nei ką. Neįsivaizduoju savęs rašančios apie IT, kai net interneto negaliu prijungti prie naujo kompiuterio.
Manau, kad asmeniniai, be bendrų temų tinklaraščiai, yra net pranašesni už teminius. Visiška laisvė rašant apie ką tik nori, neesi suvaržytas vienos temos. Neprivalai rašyti vien tik “į temą” nors ji tau ir atsibodo, be to bet kada ta bendra tema gali išsekti. O asmeniniame tinklaraštyje, kurio nevaržo viena tema, visada sugalvosi ką parašyt.
Bet kada šį dienoraštį gali “užmest už lovos” ir prisimint tik tada, kai tavo gyvenime įvyksta tikrai kažkas reikšmingo ar šiaip ką smagaus sugalvoji. O jei tai būtų teminis blogas, privalėtum apšviesti savo nuolatinius skaitytojus, tos temos naujausiomis aktualijomis, naujovėmis.
Jei tinklaraštis teminis, visada jausi konkurenciją, o asmeninių tinklaraščių tiek daug, kad konkuruoti beviltiška. Asmeninio tinklaraščio skaitytojus visada galima nustebinti vis kitokiais, vis apie kažką naują įrašais. Nors gal tai ir minusas , nes viena “užkabinta” tema jam gali patikti, o kita visiškai ne.
Neperspektyvus nei tas mano tinklaraštis, nei jo autorė, bet svarbiausia- laimingi jie drauge 😀
viva la personal blog
BLOGe, kaip ir kūryboje – gerai gaunasi tik tie blynai, kuriuos kepi sau, kai nori valgyti.
Comments are closed.