Grįžau į pilkumą, drėgmę ir šaltį, bet net tai nesumažino patirto kelionėje įspūdžio, kad Lietuva- tai mano namai ir čia ne taip jau blogai.
Daugiausia įspūdžiu suteikia kraštai, kurie mums yra egzotiški. Būtent Gruzija man buvo tokia, bet šįkart tas įspūdis nepanašėjo į tą, kai nuvyksti į kokį Egiptą, Ispaniją ar dar tolimesnį kraštą ir į kurių peizažą žiūrint gali pasakyti “Kaip iš atviruko”. Anaiptol, nes tai ką išvydau Gruzijoje labiau priminė pirmąsias filmo “Boratas” scenas, kur jis pristato savo kaimą.
Pasakišką kraštovaizdį nustelbia… šiukšlių krūvos. Medžių viršūnės nusėtos plastmasiniais maišeliais, upių pakrantės prišnerkštos, kiemai, pabalkonės nusėtos šiukšlėmis, o einant šaligatviu (išdaužytu) žiūri sau po kojoms, kad neįmintum į šunų išmatas, kurios kiekviename žingsnyje. Žinoma, pagrindinis Rustavelio prospektas atrodo padoriai, bet tik jis. Visur kitus trūksta elementarios tvarkos. Šiukšlių dėžių gatvėse beveik nėra, tad tinginiai tiesiog jas mėta sau po kojomis. Tas nešvaros įspūdis lydėjo ir keliaujant po Gruzijos provincijas, kai važiuodama pro vietinį kaimą, tiesiog mačiau kaip jie už namų verčia visas šiukšles.
Tinginiai gruzinai ne tik dėl to, kad nesusitvarko. Jauni, darbingi jaunuoliai ištisas dienas “dirba” prie atrakcionų juos įjunginėdami. Arba automobilių stovėjimo aikštelėse susiradę lazdelę, nukreipia kur pastatyti mašiną už tai reikalaudami kelių larių. Arba norint apsilankyti šalimais esančioje cerkvėje turi prasibrauti pro minią elgetaujančių moterėlių ir vaikų. Arba jie tiesiog pasistato gatvėje dėžę ir prekiauja. Apie kažkokius leidimus net neverta kalbėti. Atrodo, kad gruzinai po Sovietų sąjungos subyrėjimo neatsigauna- buvo įpratę kažkaip viską gauti. Tad ir dabar laukia skurde, kol geroji krikštamotė fėja ES ar NATO priims po skvernu ir visą netvarką sutvarkys.
Varge ir skurde akis bado prabangūs automobiliai ir visureigiai su kuriais keliuose lenktyniauja “Lados” ir “Žiguliukai”. Iš tiesų, tai Gruzijoje svarbiausia automobilio dalis- signalas, o saugos diržo galėtų ir nebūti, nes NIEKAS jo nenaudoja. Posūkių signalus retai kada gali išvysti, o elementarios kelių eismo taisyklės pamirštos. Perėjų beveik nėra, tad norėdamas pareiti gatvę turi sukaupti drąsą ir prabėgti pro lekiančias mašinas. Ne ten pasukai? Nieko tokio, tiesiog per kelias kelio juostas apsisuk ir važiuok toliau.
Išgirtasis gruzinų vaišingumas ir svetingumas tikra teisybė, bet lengva vyrams būti tokiems puikiems šeimininkams ir sakyti tostą po tosto, kai žmona pluša virtuvėje. Tai visiškai patriarchalinė visuomenė. Moterys negali vienos be vyrų nueiti į pirtį, nes bus palaikytos paleistuvėmis, o šeimoje jos neturi jokio balso. Gimdyk, augink vaikus, maitink vyrą ir jos svečius. Taip pat vis dar vyrauja skaisčios žmonos tradicija, tad Gruzijoje antra pagal populiarumą plastinė operacija (po krūtinės didinimo) yra nekaltybės atkūrimas.
Dauguma matytų namų Lietuvoje būti paskelbti avariniais.
Viena iš daugelio pabėgėlių stovyklų.
Apleistų sovietinių pastatų- begalės.
Darželis?
Kodėl Gruzijoje sunku atrasti normalaus, ne importuoto ir ne pusmetį gali0jančio pieno? Nes karves ganosi savarankiškai pakelėse, tad duoda tik po keletą litrų pieno per dieną.
Grįžusi pradėjau ne tik Lietuvą, bet ir pačias sąvokas, globalizacija ir vakarietiška kultūra, vertinti atlaidžiau. Būtent dėl jų neįdomu keliauti po Europos didžiąsias sostines, nes viskas atrodo labai panašu. Nepaisant to, dėl jų valstybėse yra tokie dalykai kaip aplinkosaugą, higienos suvokimas, bei pagarba moteriai.
Verta keliauti į Gruziją, jei nori pažvelgti į kitokią egzotiką;)
Comments are closed.