Kiekvienas mirdamas turi ką nors palikti po savęs, sakydavo mano senelis. Vaiką, knygą, paveikslą, namą, pastatytą sieną arba porą pasiūtų batų. Arba pasodintą sodą. Ką nors, ką būtų lietusi tavo ranka ir kur prisiglaus tavo siela, kai mirsi, o kai žmonės žvelgs į tą medį, tavo pasodintą gėlę, matys tave. Nesvarbu, ką darytum, sakė jis, jei tik savaip pakeiti ką nors, kas prieš tau prisiliečiant buvo kitoks, atitraukęs savo rankas, turės kažką sava. Skirtumas tarp žmogaus, šiaip sau pjaunančio pievelę, ir tikro sodininko – tai prisilietimas, sakydavo jis. Pjovėjas praėjo, ir jo kaip nebūta, o sodininkas liks ten visam gyvenimui.
∞♦∞∞♦∞∞♦∞∞♦∞∞♦∞∞♦∞∞♦∞∞♦∞∞♦∞∞♦∞∞♦∞∞♦∞∞♦∞∞♦∞∞♦∞∞♦∞∞♦∞∞♦∞∞♦∞∞♦∞∞♦∞∞♦∞∞♦∞∞♦∞
Yra blogesnių nusikaltimų negu knygų degimas. Vienas iš jų neskaityti jų.
Tik kita, tokia knygų žiurkė kaip aš, gali suprasti, kokia buvau laiminga, pagaliau atradusi knygą, kurios taip ilgai ieškojau. Laukti vertėjo, nes Rėjau Bredberio knygą “451° farenheito” tikrai nenuvylė. Pagrindinis veikėjas Gajus Montegas- gaisrininkas. Bet jis tų gaisrų negesina, o priešingai, juos sukelia, tam, kad sudegintų knygas.
Knygų deginimas nėra tik rašytojo sukurta istorija. Žmonės tai jau ne kartą darė, o kai kurie vis dar ir daro. Žymiausi tokie “gaisrininkai” tai inkvizitoriai ir nacistai. Bet ir dabar spaudoje gali išvysti, kad šen, bei ten knygos padeginamos. Neįtiko “Haris Poteris” krikščionims? Sudeginkim. Kažkurioje knygoje atradote dviprasmiškas vietas, kurios jūsų manymu skatina homoseksualumą? Sudeginkim.
Bredberio visuomenėje deginamos visos knygos, nes taip išsivaduojama nuo sumaišties, nuomonių įvairovės ir svarstymų. Knygos glumina, trikdo, jos neduoda aiškaus atsakymo, kas yra gera ir kas bloga, kaip reikia gyventi ir ką veikti. O televiziją viską pasako. Tai – priimtina vergija sau pačiam ir paprastumui, patogiam, nekomplikuotam gyvenimui. Todėl knygas – į ugnį!
Puiki anti-utopinė knyga apie tai, kas mūsų visuomenės galbūt laukia. 9/10
Be bibliotekų, ką mes turime? Mes neturime jokios praeities ir jokios ateities.Knygos skatina žmones mąstyti. Skatina nesutikti su autoriumi ar pritarti jo pozicijai, leidžia skaitytojui vaizduotėje kurti aprašomų veikėjų ar vietų paveikslus, pabėgti nuo kasdienybės į gražesnį – knygos – pasaulį. Galiausiai – knygos suteikia galimybę perskaityti ne tik jose surašytus žodžius, bet ir pajusti jėgą, slypinčią už žodžių. Tarp eilučių ar paraštėse.
Comments are closed.