Jau buvau pripratusi, kad savų žmonių šalia nėra. Pagavau gyvenimo Prancūzijoje ritmą, tarp svetimų žmonių, svetimos kultūros… Pripratau.  Bet tos kelios dienos (ketvirtadienio vakaras-sekmadienio rytas) su seserimi, priminė, kaip gera būti su Tais žmonėmis. Dabar stengiuosi, visas liūdnas mintis išstumti, galvodama, kad už 11-likos dienų…