L.S. Černiauskaitės romanas “Benedikto slenksčiai” manęs labai nesužavėjo, bet nepaisant to, vis tiek tai puiki knyga. Ši rašytoja magiškai atskleidžia moteriško pasaulio užkaborius, o šio romano centre- vyras. Skaityti apie Benedikto vidinį pasaulį, jo asmenybės augimas peržengiant tam tikrus sunkumus, atrandant gyvenimo tikrąjį skonį, buvo įdomu. Jauti, kad tai moters interpretacija svarstant, koks tas vyro pasaulis yra. Nors knygoje neatradau “kabliuko” ar net citatų vertų išsirašyti, bet lengvas ir paprastas pasakojimo stilius, netikėti žmonių elgesio, išvaizdos, aplinkos aprašymai neleido palikti knygos neperskaitytos.
Dar “balų” šiai knygai pridėjo slenksčių metafora.
Juk kiekvienas galime atrasti savo “slenksčius”, kuriuos peržengus, gyvenimas jau nebebuvo toks pat. Tai įvykiai, kurie padarė kiekvieno gyvenimą būtent tokį, koks yra dabar. Kai kuriuos “peržengimus” planavome kelis mėnesius, metus, bet dažniausiai tą “slenkstį” prieidavome atsitiktinai… Mano gyvenime tokie slenksčiai buvo tik 2, bet turiu nuojautą, kad priešaky jų dar tikrai pasitaikys.
Įdomi, bet neįspūdinga istorija 7/10
