- Jau esu pusė viso mano projekto laiko Prancūzijoje. Jaučiu, kad laikas pradėjo bėgti greičiau…
- Liko tik 4 dienos, kuomet pirmąkart gyvenime išvyksiu iš Europos žemyno. Netoli nuo jo, bet vis tiek gi Afrika. Nors visą tą jaudulį sudaro ne tik šalis, į kurią keliausime, ar tai kas vyksta toje šalyje, bet ir būdas kokiu norime pažinti tą šalį. O tai yra su vietinių pagalba
- Išsiblaškiusi įlipi į viešąjį autobusą, įsikabini į ką papuola tam, kad išlaikytum pusiausvyrą ir nusvyruoji iki erdvės prie lango. Atsistoji ir pastebi, kad šalia tavęs stovintis vaikinas su dar trumpesniu sijonu nei tu. Apsižvalgai atidžiau ir pamatai, kad autobuse mažiausiai dešimtys vaikinų, su ryškiomis pėdkelnėmis, trumpais sijonais, perukais ir skrybėlėmis. Kad nespoksotum, nudelbi žvilgsnį, ir matai, kad autobuso grindys nusėtos boa plunksnomis ir konfeti. Štai tokie dabar yra savaitgaliai Dunkerque. Prasidėjo karnavalo laikotarpis 😀
- Daugiau nei 50 dienų klaidžiojo mano kalėdinis siuntinys po Europą. Iš Lietuvos mažo miestelio Širvintų iki Prancūzijos šiaurėje esančio Dunkerque…ir atgal. Taigi ilgai lauktas siuntinys atsirado. Mano brangiosios La poste išsiųstas atgal į Širvintas, kadangi “atseit” neatėjo pasiimti to siuntinio. Melagiai!
- Ant Lietuvos žemės nestovėjau jau 163 dienas.
Comments are closed.