Punktą “61. Prisijaukinti keliavimą tranzavimo būdu” jau galiu išbraukti. Per pastaruosius dvejus metus, taip keliavau dažniau nei kokiu kitu transportu. Sustabdyta daugiau nei 70 mašinų, keliavau viena, labai dažnai dviese, kartais trise ar net keturiese. Tranzuota užsienyje, naktį, žiemą ir galiausiai sudalyvavau autostopo varžybose “Baltija 2012!
Varžybos suteikusios tiek daug adrenalino, azarto, vis dar skaudančias kojas, daugybę gerų emocijų, kelias akimirkas beprarandant viltį ir labai dažnai jausmą, kad mums išties sekasi!
Iš 33 porų, trasą sugebėjo pabaigti 18. Mes užėmėm 14 vietą! Iškelti priešvaržybiniai lūkesčiai buvo pranokti- troškom bent pabaigti trasą ir pralenkti draugo “Broliuko” porą. Tai buvo padaryta ir net kaip debiutantėm pasiekėm neblogą rezultatą. Reik tobulinti išlipimą iš mašinų, nes paleisdavo velnią žino kur, tad tekdavo pėdinti kilometrus 😀 O stojo mašinos palygint neblogai- dažniausiai per kokias 10 minučių (nors kartais ir per porą minučių), bet buvome įstrigusios ir valandai, 45 minutėm, pusvalandžiui…
Žinant mano liguistą polinkį personažams, vaidmenims ir persirenginėjimams, buvo galima numanyt, kad tranzavimo varžybose busime išskirtinės. Nusprendėme būt…pelės. Nors kai kurie mane, kad esame kiškiai (kas irgi labai smagu). Buvo nerealūs jausmas stebėti žmonių automobiliuose veidus, kai išvydavo mus šalia kelio- šypsena iškart atsirasdavo. Jei ir nesustodavo mus pavežti “feedback’ą” jausdavome iš jų. Mojavimai, nykščiai pakelti į viršų, pypsėjimas… 😀 Turiu pastebėti, kad lietuviams mūsų apranga kėlė daugiau džiaugsmo nei lenkams, kurių dauguma buvo labai šalto veido žmonės.
Jei ne tos ausys, gal net nebūtume pabaigusios trasą. Buvo jau 10 valanda vakaro, įstrigusios Zambrow miestelyje jau visai valandai, nusižiūrėjusios apleistą namą, kuriame planavome nakvoti, su esančiomis priešais kapinėmis, nusprendėme dar 5 minutes patranzuot. Ir sustojo. Nuvežė iki sekančio punkto (labai įdomus lenkas su nuostabiomis anglų kalbos žiniomis) ir paleido puikioje tranzavimui vietoje. “5 minutes patranzuojam ir statom ten palapinę”. Ir vėl sustojo. Dreduotas, vėl angliškai bekalbantis lenkas (gal tik naktimis angliakalbiai tevažinėja???). Nuveža iki sekančio punkto, atsižymime ir paleidžia už miesto, kaimelyje. “Vat tame lauke miegosime, bet dar 5 min. patranzuojame”. Ir vėl sustojo ukrainietis važiavęs pro Augustavą (sekantį mūsų punktą) į…Marijampolę. Geriau negalėjo būt. Tad netikėtai grįžome atgal į Lietuvą ir miegojome šalia Šešupės. O iki šių varžybų sakiau, kad naktimis netranzuosiu…
Ties paskutiniu punktu, kuris buvo Vilniuje, teko per autostradą pabėgioti. Vis ne ten mus paleisdavo. Tai nuo Maximos bazės jau planavome eiti iki Grigiškių, bet perbėgus autostradą sugebėjom sustabdyti mašiną, kuri mus pavežė toliau nei reik. Vėl atgal bėgt prie jau visai šalia esančio finišo. Arbitrai juokėsi važiuodami pro šalį, kad pelės bėga per autostradą. Galiausiai pasiekėm finišą. Na, o tada susitranzavome mašiną į Karoliniškes ir jau viešuoju transportu grįžome į namus.
Iš viso keliavome 21 mašina. Vyrai, vyrai, vyrai ir tik kartą- porelė. Nuoširdžiai sakant, su trimis iš tų vairuotojų nenorėčiau būt važiavus viena, bet dviese- drąsiau. Pravažiuota daug miestų: Senoji Varėna, Alytus, Lazdijai, Augustow, Knysin, Bialystok, Zambrow, Lomza, Ostra Mozawecki, Marijampolė… Ateičiai ir kitoms varžyboms reikia pagerinti savo fizinę formą, nes vaikščiojimas, bėgiojimas man buvo kančia. Ir dar tas naštos tempimas ant nugaros. Taip pat reik rusų kalbą išmokti, nes verkt norėjosi, kai lenkams bandžiau visaip paaiškinti, kur tiksliai mums reikia. Treniruotis, treniruotis… O taip pat supratom, kad mūsų didysis planas “Eurotrip” turi būt labai gerai apgalvotas, nes tranzavimas išsekino nežmoniškai. Priminimas ateičiai: pasiimti atšvaitų!
Įspūdingas savaitgalis pabaigė mano šio pusmečio keliones ir dabar laikas atlikti visas savo studentiškas prievoles. Mokslai, rašto darbas, tiriamasis darbas, išankstinė sesija…
Nors… sekanti stotelė- iššūkis jau ne už kalnų.
28 dienos liko iki Amerikos
Comments are closed.