Bandant nutaisyti Bembišką žvilgnį.
Sėdžiu savo kamputyje, kambaryje. Skaitau. Jaučiu mano kinė kambariokė žiūri į mane.
– I really like your blue ears (man išties patinka tavo mėlynos… ausys)
– Eeeee… ears? Ok. That strange, but thanks. (eee…ausys? Gerai. Tai keista, bet ačiū)
-Yes, yes. Your blue ears. They are so nice. (Taip, taip. Tavo mėlynos ausys. Jos tokios gražios)
-Ears? Maybe…eyes? (Ausys? Gal…akys?)
– Oh. Yes. eyes 😀 (Oi. Taip, akys)
