Neįsivaizduoju vasaros be valgymo iš lysvės.
Neįsivaizduoju jos be raudono įdegio, kuris niekad netampa rusvu.
Taip pat neįsivaizduoju jos be rugpjūčio pirmosios dienos šventimo, vėjavaikiškų fotosesijų ir uodų sukandžiotų kojų.
Be važinėjimo iki nuvargimo dviračiu, (deja) sutraiškytų sraigių, grybavimo vietose, kuriuose jų tikrai yra (bet jos-šeimos paslaptis).
Neįsivaizduoju vasaros be savanoriavimo vaikų stovykloje, be naujų mokslo metų laukimo, bet kadangi šiais metais to jau nebebus, tai lauksiu naujos pradžios…
Tikrai ją įsivaizduoju be mokymosi ir ruošimosi egzaminams, tad kol tai darau, mano vasara, deja, neprasidėjo…
Pirmadienį jau paskutinis:)
Comments are closed.