Ar radau pavasarį? Taip, tik be žydinčių slyvų ir šalpusnių, dar atradau ir vėją, kuris visus temperatūros teigiamus laipsnius nupučia. Mano kieme +14, saulė šviečia, o aš pavargusi nuo įspūdžiu gausos. O juk dar tik trečioji diena. Sunku viską aprašyti, tad šįkart šykštesiu žodžių, bet nuotraukų tikrai ne.
Religija
Gruzija- giliai tikinčių stačiatikių kraštas. Nepravažiuos pro cerkves, šventas vietas ar kryžius nepersižegnoję. Į maldos namus moterys privalo įeiti prisidengusi plaukus, kitaip vietinės bobulytės ir popas už skverno tampys rodydamas į plaukus (sesers patirtis). Neįprasta tradicijai man, kilusiai iš katalikiško krašto, plonų žvakučių uždeginėjimas prie šventųjų paveikslų, prašant jų ramybės ar kito gero artimiesiems. Be to maldos namuose netrasi įprastos mums bažnyčiose griežtos tvarkos: sėst, klaupt, tylėt, melstis. Jausmas lyg turguje esi, vieni juda į vieną pusę, kiti į kitą, o viduje prekiaujama žvakutėmis ir kitais religiniai atributais. Be to pakelėse galima išvysti daugybę medžių nukabinėtu raišteliais- tai norų medžiai.
Sameba katedra (Šv. Trejybės katedra)- tai didžiausia Gruzijoje ir trečia pagal dydį pasaulyje. Atrodo tikrai įspūdingai.
Senojoji Gruzijos sostinė- Mtskheta. Būtent nuo čia pradėjo plysti krikščionybė gruzinų žemėse. Pagrindinė katedra- Svetitskhoveli. Yra tikima, kad būtent čia buvo sudeginta Kristaus mantija.
Dzvari vienuolynas, visai šalia Mtskhetos. Tikima, kad čia buvo pastatytas pirmasis kryžius Gruzijoje.
Goris ir Stalinas
Tai antrasis pagal dydį miestas Gruzijoje, nors man jis kažkuo priminė Ukmergę. Garsiausias kylęs iš čia žmogus- Josifas Džiugašvilis, geriau žinomas kaip Stalinas. Be didžiulio paminklo centre, taip pat galima atrasti jam skirtą muziejų, kuriame ekspnuojamas traukinio vagonas, kuriuo jis važinėdavo, bei namas, kuriame jis gyveno.
Kol kas tiek 😉
Ar žinojote, kad Tbilisis yra Vilniaus miestas dvynis? Aš ne, iki tol, kol Vilniaus skvere (Tbilisyje) to neperskaičiau.
Comments are closed.