07:20 Vilniaus oro uostas
Keista kelionės pradžia. Visą naktį vis atsibūsdavau iš baimės, kad vėluoju ir taip netyčia apsimiegojus atidėjau žadintuvą valandai. Sėkmingas atsitiktinumas, kad pabūdau 10 minučių iki laiko, kuomet turėjau išeiti iš namų. 20 kg kairėj, 8 kg dešinėje ir ant peties dar porą kg daiktų… Nusileisti su tokia manta laiptais iš penkto aukšto nėra lengva. Taip pat ne ką lengviau, pilnačiai pasišviečiant, keliauti išdaužytais šaligatviais ir baimintis, kad tik nepavėluočiau į mikriuką, judantį link Vilniaus. O kelyje, dar prieš jį pralėkė trys šernai. Ironiška, kad niekuomet jų nebuvau mačiusi, o tą rytą jie būtinai man ant kelio pasimaišė. Bet gyva, sveika pasiekiau Vilniaus stotį, o vėliau ir oro uostą.
09:40 Rigos oro uostas
Mano bagažas- 33 iš leistinų 28 kg. Kur padėjau tuos 5 kg? Ant savęs. Švarkas, du paltai, kišenės pilnos saldainių ir papuošalų… Bet praėjau, nors jaučiausi visiška kaimietė 😀 O dabar sėdžiu supama miegančių keliautojų ir suvokiu, kad nuo pabūdimo iki dabar nebuvau susimąsčiusi, kad paliekų viską ir iškeliauju 9 mėnesiams. Kažkaip neturiu laiko tam, nes tik ir mąstau : spėk į autobusą, “prastūmk” kaip nors bagažą, Paryžiaus oro uoste tik nepasiklysk, nieko nepamesk… Uch, turbūt mąstyti ne taip mechaniškai pradėsiu tik jau atsigulusi į lovą. Nors turbūt nuo nuovargio tiesiog “nulūšiu”.
12:30 Dangus
Liūdesys manęs laukė tarp debesų. Apsupta kūdikių (neįprastai daug jų į Paryžių keliauja), prisiminiau tą, kuri labiausiai pasikeis. Draugai, šeima lyg jau ir nebeauga, o vat Sofija, dukterėčia, kas savaitė vis kitokia, vis protingesne. Neatpažinsiu grįžusi jos vasara.
Norėčiau, kad šeima pasikeistų. Tiksliau, kad būtų išspręstos problemos ir nebereikėtų nervintis dėl to, kas nuo manęs nepriklauso. Tikiuosi, kad nebeteks tiek daug jaudintis ir mamai. Kartais atrodo, kad tai ji daro nuolat.
O draugai? Jie ypatingi. Regis, tai jau pradėjau jausti praėjusią vasarą, o šios paskutinės dienos su jais mane tiesiog… pribloškiančiai įtikino. Tikiuosi, kad jie labai nesikeis…
15:05 Paryžiaus CDG oro uosto traukinių stotis
Kaip gera buvo nusileisti. Aš jau čia. Kažkaip sunku suvokti, kad tikrai, tikrai aš jau čia. Deja, mano ilgoji kelionė tik pasiekė naują etapą. Atradau miližiniškame oro uoste, kur tie traukiniai važiuoja. Atsistojus prieš ekraną, rodantį išvykimus, supratau, kad ne velnio nežinau, nei kur eiti, nei kodėl nerodo platformos… Tiesa, Lietuvoje užsisakiau tarptautinius skambučius, o jie deja pasirodo, kažkodėl neveikia. Tad sesuo jaučiu jau nervinasi, kadangi žadėjau parašyti…O apie traukinį? Nusprendžiau, kad geriau galvosis jei pavalgysiu. Tad išsitraukus bandeles iš „Maximos“ ir užsigerdama kolą supratau, kokia čia sistema! Tiesiog niekas nerašys platformų dvi valandos prieš.Beto dabar gyvenu jau pagal kitą laiko juostą UTC: +01:00 😉
17:19 TVG Traukinis į Lille
Sėkimingai suradau traukinį, atsargiai pažymėjau bilietą ir laukiau pusvalandį vėluojančio traukinio. O girdėjau, kad jie greičiausi, tai kodėl vėluoja? Skambučiai tarptautiniai pradėjo veikti, bet sesuo kažkodėl nekelė, tad paskambinau ir įpareigojau pranešti apie mano būvimo vietą draugą Matuką
22:59 Vieta, kuri 9 mėnesiams bus namai
Tokio keistumo gyvenime nebuvau jaučiusi.Gulių lovoje, dairausi po būtą ir bandau suvokti, kad čia bus mano namai.O vakaras įdomus. Susipažinau su kitu savanoriu. Tikras poliglotas (7 kalbos!). Reik jam būt gera, nes jis artimiausias man vertėjas bus 😀 Reik išmokti tą kalbą. Jau dabar nejauku kai su kitu savanoriu vos ne laisvai kalba koordinatorė. Kas bus kai penktadienį susipažinisme su vietiniais savanoriais… Iškart pasakė, kad angliški kalbėti Prancūzijoje- neįprasta, tad niekas ir nesistengia.
Namai didesni nei įsivaizdavau. Jaukumo trūksta, bet su laiku tikiuosi jį sukursiu. Pagrindinė koordinatorė maloni, kalba vidutiniškai, bet angliškai, tad bent tai gerai. Deja, su ją daug laiko nepraleisiu.
Voyage baigėsi. Dabar prasidėda įsimintinas mano gyvenimo tarpsnis, kad ir kaip tai sunku man suvokti. Negi tikrai jau?
Comments are closed.