Knygų prancūzų kalba skaityti vis dar nesiryžtu, tad bent renkuosi prancūzų autorius. Françoise Sagan- autorė, kurios knygos prikausto. Siužetas paprastas, bet nebanalus. Pasakojimo stilius neišsiskiriantys. Veikėjai- eiliniai žmonės. Kur paslaptis? Ji atskleidžia veikėjų jausmus, svarstymus, baimės (ypač dabar skaitomoje knygoje “Po mėnesio, po metų”).
“Sveikas, liūdesy”– tai jos debiutinė knyga. Parašė ją būdama 18-os metų ir akimirksniu tapo populiari. Pavydžiu talentingiems žmonėms. Ypač kai tą talentą atranda tokie jauni.
Istorija labai paprasta- septyniolikmetė stengiasi užkirsti kelią naujoms tėvo vedyboms. Keista, bet knyga viena iš tų, kurių pabaigos nenuspėjau. Retai, kada mane galima nustebinti. Skaitydama knygą įsijauti į pagrindinės veikėjos situaciją, supranti kodėl ji taip elgiasi, nes jos jausmai, jos mintys taip įtaigiai aprašytos. Jos jaunatviška vienatvė, ilgesio ir meilės išgyvenimas, santykis su turtingų žmonių gyvenimo nuoboduliu. Visa knyga- apie žmonių jausmus, mažiau apie jų veiksmus, nes po veiksmų galiausiai lieka liūdesys…
“O štai tas keletas dienų mane taip sukrėtė, kad ėmiau mąstyti, stebėti save iš šalies. Patyriau visas autoanalizės kančias, bet, deja, taip ir nesusitaikiau su savimi. „Tai, ką aš jaučiu Anai, — galvojau, — kvaila ir niekinga, o išskirti ją su tėvu —žiauru.” Bet pagaliau už ką aš save smerkiu? Aš esu aš ir turiu teisę patirti visus jausmus. Pirmą kartą mano asmenybė tarsi susidvejino, ir mane nepaprastai nustebino tas dvilypumas. Aš rasdavau pasiteisinimų, šnabždėdavau juos sau pačiai, manydavau esanti nuoširdi, bet staiga prabildavo kitas mano ,,aš”, šaukdavo, kad apgaudinėju save, -sugriaudavo mano argumentus, nors jie ir atrodė nepriekaištingi. Ką gali žinoti, gal tas antrasis mano ,,aš” klaidino mane? Ar šitoks įžvalgumas nebuvo didžiausia mano klaida? Valandų valandas praleisdavau savo kambary, svarstydama, ar baimė ir priešiškumas, kuriuos man dabar įkvepia Ana, turi pagrindą, o gal aš tik išlepinta, egoistiška mergytė, siekianti apgaulingos nepriklausomybės.”
Aš dažnai irgi tai patyriu. Dažniau nei ši veikėja. Ta savianalizė, kartais priverčia mane galvoti, kad turiu kažkokį asmenybės susiskaldymo sindromą.
7/10
Comments are closed.