Eini gatve ir šypsaisi. Kodėl? Nes jauti pavasarį, saulę šildančią nugarą, lengvą vėją šiaušiantį plaukus („padarą“) ir keistą euforiją. Atsirado ji netikėtai, tad mėgaujiesi. O mp3 groja naują muzikinį takelį tavo gyvenimui.
My free style,flying over this world
Kill your bad minds,but he’s never back down
He’s like a bird in a tree,’cause this feeling is so free
He’s flying in the sky and he never fall down…
Pavasaris viduje: ramybė, džiaugsmas, net lengva nostalgija mano Ch’ti miesteliui, nes galiausiai jį turėsiu palikti. Pavasaris išorėje :žieminiai drabužiai supakuoti ir ruošiami išsiųsti į Lietuvą, paukščių čiulbėjimas (ne apie prancūzus aš čia, 😀 ) nustelbia mašinų gausmą ir net pavasarinis herpis lūpų kamputyje liudija, kad keičiasi metų laikas.
Šalčio šiais metais nepatyriau. Negaliu įvardinti žiema 2 dienų su -6. Bet tikras šaltis buvo viduje. Lengva krizė, liūdesys, nuovargis. Bet visa tai buvo išvaikyta saulės spindulių. O kaip kitaip!
Pabėgioji Paryžiuje (4-tas kartas!), sutinki mieląsias lietuvaites, kelis kitus pažįstamus, porą valandų praleidi priešais Van Gogo, Monet ir kitų garsių, talentingų dailininkų kūrinius, prisiragauji keistų dalykų iš China Town’o ir 30 minučių stengiesi surasti, kažkur šalia esančius draugus, o galiausiai pasidavus ir patraukus traukinių stoties link pamatai, kad jie buvo tame pačiame metro, bet duris jau užsivėrė (Rita, išlipot Gare d’Est, o mes tuksenom jums per langą!)…
O geriausia frazė „You don‘t need sex, when you have Louvre. Louvre is better than orgasm“ (autorinės teisės priklauso Danijel N., kaimynui iš Balkanų).
Nieko keisto, kad vaikštau gatvėmis šypsodamasi 😀 Nepaleisiu šito jausmo!
Comments are closed.