Tikiuos,
<*> kad manęs nepartrenks, nes gruzinų vairavimo ypatumai yra tragiškai, nesuvokiamai neatsakingi ir “nagli”. Eini per perėją, degant žaliai, o jie tau pypina, ko jiems trukdai važiuot.
<*> kad dėdė gruzinas palinkęs su cigarete dantyse ir sukdamas man cukraus vatą, nieko netyčia nepames.
<*> kad vaikai prašinėdami gatvėje manęs išmaldos…Tiesiog, tegul jie nustoja tai daryt, nes matau, kaip jų tėveliai, vėliau juos bara, kad per mažai surinko.
<*> kad suprasiu, kodėl daug namų atrodo, lyg būtų paremti šakaliukais ir sulipdyti iš medžio atliekų, bet gatvėse dažniausiais matomas automobilio modelis- blizgantis džipas su vardiniais numeriais.
<*> kad nepriaugsiu 10 kg nuo mamos maisto, visokių chačiapūrių ir gruziniškos duonos, kuri man labai skani.
<*> kad grįžusi į Lietuvą ir išlipusi iš lėktuvo, neįbrisiu į pusnį, nes čia šildausi saulėje su trumparankoviais marškinėliais. Jei taip bus, bandysiu veržtis atgal ir maldaut leist sugrįžt.
Toks tas Tbilisis, ryt judėsiu link pajūrio!
