Jei nebūčiau nusprendusi nakvoti pas Tanią, jei nebūčiau savaime anksčiau atsikėlusi ir nuėjus į stotį pasitikslinti autobuso laiko, būčiau pražiopsojusi jį. Taip pat ir nesutaupiusi 20$, nes labai paslaugus kasininkas man pasiūlė važiuoti su persėdimu, kad kelionė būtų pigesne. Deja dėl to nespėjau nueiti į Centrinį parką ir ten pasimėgavusi kava įvykdyti vaikystės seną norą. Na, tikrai ten grįšiu ilgesniam savaitgaliui, nes NY pirmas įspūdis buvo kažkoks keistas… Jausmas, kad viskas kažkur matyta, bet tik iš geresnio, gražesniojo kampo (filmai?), viskas labai greita, labai dinamiška, labai visko daug: šviesų, žmonių, reklamos, reklamos, reklamos, skubėjimo. Bet vis tiek, visame tame glūdi kažkoks keistas žavus didingumas ir ypatingumas, dėl kurio į viską žvelgdama jauties lyg vaikas. Būtinai ten grįšiu!
Važiuodama pirmuoju autobusu įsikalbėjau su šalia sėdinčia moterimi. Tokia maloni pasirodė, nuoširdžiai bandė suprasti kur ta Lietuva. Taip pat davė gerų patarimų dėl saugumo. Pirmiausia, kad nesakyčiau nepažįstamiesiems, kad esu iš Europos ir pirmąkart atvykus, nes nežinia kaip mano neišmanymu gali pasinaudoti. Išties, tai savaime suprantama, tiesiog tas vidinis pasitikėjimo jausmas žmonėmis ir tikėjimas jų gera prigimtimi, manyje užgožia savisaugos instinktą.
Amerikiečių paslaugumas, bet ne perdėtas (!), po truputį griauna galvoje buvusį jų paveikslą. Man duris atidarinėja kai mato, kaip tempiuosi su bagažu, kai kavinukėje pirkausi pietus ir bandžiau viską nusinešti prie stalo, kasininkas nekreipdamas, kad stovi žmonių eilė, atėjo ir padėjo viską nusinešti. Tai smulkmenos, tiesiog Lietuvoje dažnai pastebiu žmonių šaltumą. Jis manęs neerzina labai smarkiai, nes kovoju savo šiluma.
Kelyje į Lake Placid (9h kelio, 2 iš laukiant antro autobuso). Laiko užmušinėjimas įvairiausiais būdais.
Turiu pasidžiaugti, kad kelionė autobusu nebuvo tokia fiziškai nepakeliama, kaip įsivaizdavau. Laiką užmušinėjau stebėdama standartinius amerikiečių namus, daugybę pravažiuojančių pagyvenusių baikerių ir kitaip išnaudodama savo mažučio kompiuterio privalumus. Kuo labiau artėjau prie tikslo, tuo labiau jaučiausi neklydusi, kai sakiau vasarą praleisianti miške. Lietuviškos girios turėtų išties sunkiai varžytis su tais miškais, kurie atrodo be pabaigos. Ir tie tamsūs ežerai, kriokliai tekantys nuo neaukštų kalnų šlaitų.. Užburia.
Pasiekus Lake Placid mane pasitiko darbdavys ir … Jau prieš atvykstant žinojau, kad be manęs dirbs dar keli užsieniečiai, bet nesitikslinau jų tautybių, tik tikėjausi, kad nebūtų lietuvių. Juk norisi būt kuo toliau nuo sau įprastos aplinkos. Na tai, mane pasitiko darbdavys su Tadu.
Nuo lietuvių neįmanoma pabėgti!
