Iš pokalbių su turkais…
– Kokius stereotipus turite apie europietes?
– (ilga pauzė) Jei pasakai turkei komplimenta, ji supyksta, o europietės nusišypso ir padėkoja,- iškart man parodamas pavyzdys. Vaikinas atsisuka į netolies sėdinčią pažįstamą merginą ir pasako, kad ji puikiai atrodo. Matau, kaip jos veide atsirada susierzinimas ir suburba “Nu, ir… “.
– Europietės yra atviresnės. Su jomis galima daugiau apie viską pasikalbėti, o vietinės merginos labai uždaros. Nors jos irgi mėgsta atsipalaiduoti, išgerti ir panašiai, tačiau viskas daroma uždarai. O vat europietės, su savo laisvu charakteriu, viską daro viešai. Ir nusitašo su vos neseniai sutiktais žmonėmis ir joms mažai rūpi, ką pagalvos kiti.
– Ar tiesa, kad jums atrodo, kad europietės yra lengviau prieinamos?
– …lengviau nei turkės. Žinoma, viskas priklauso nuo atskirų žmonių, bet bendrai ir atvirai šnekant… Taip, lengviau.
– Kodėl prostitutes vadinate Natašomis?
-(sutriksta ir pradeda juoktis) Taip jau yra, kad daugybė ukrainiečių, baltarusių atvyksta į Turkiją šiuo amatu užsiimti, o šis tas vardas tarp jų labai populiarus.
–Tai man geriau nepokštaut ir prisistatant būreliui vaikinui, nesakyt, kad esu vardu Nataša?
– (juokiasi) Manau, jie neišsiduotų dėl to vardo dviprasmybės… Bet gal geriau nepokštauk taip.
Visko prisiklausau iš vietinių turkų. Labai įdomiai pasakoja apie kurdus (ta tema visad paliečiam, kai išreiškiu norą keliaut link tos pusės). Apie visokias šeimų mafijas, kaip puseserės su pusbroliais duodasi, didelius vaikų skaičių… apie neturėjimą galimybių gauti normalų išsilavinimą ir geresnį darbą… Apie tai, kad daug jų dirba būtent kurortuose ar Stambule, bandydami prasimušti. Dažnai tas prasimušimas gali būti ir santuoka su europiete. Gerų dalykų mažai išgirstų, tačiau dėl to, dar labiau man norisi į “Kurdistaną”.Turkai kalbėdami apie kurdus sudaro tik labai neigiamą įvaizdį, o aš noriu susidaryti savo nuomonę.
Ne paslaptis, kad už turkus man blogesni tik italai, tad atvykau čia sulaužyti savo stereotipus. Kol kas beveik nieko blogo negaliu apie juos pasakyt. Tačiau taip gali būti ir dėl to, kad mokausi ir gyvenu elitiniame, privačiame universiteto miestelyje. Tad turkai, su kuriais tenka kasdien bendrauti, nelabai atspindi tikrovės? Turbūt. Būs matyt, nes aš kelsiu sparnus … I will hit the road soon...
Buvo tik vienas atsitikimas, kuris privertė pasijaust nemaloniai. Mano žydrų akių gerbėjas- bendrabučio prižiūrėtojas- siūlė su juo keliaut alaus į gretimą miestelį arba tiesiog į jo kambarį. Uhhhh…
Nepaisant to, turkų vaikinai man labiau patinka nei merginos. Pastarosios ganėtinai uždarios, konservatyvios, nėra labai linkusios pradėti pokalbius, jaučiasi nejaukiai, kalbėdamos anglų kalbą. O vaikinai draugiškesni:)
Ne į temą, bet…
Kambariokės įsiūliusios man vakarienę, o vėliau padariusios turkiškos kavos, būrė man iš tirščių. Pamatė, kad dabar mane supa daug apkalbų. kas manau visai tikėtina, kai esu vienintelė žydraakė blondinė universitete. Taip pat įžvėlgė tris trumpas keliones, o būtent tai ir planuoju! Taip pat pamatė problemas santykiuose, tačiau kadangi vaikino nėra, tai ir problemų gal nebus?
Gaila, kad nepamatė, kad pagaliau busiu visiškai sveika, nes ta raudona nosis mane veda iš proto. Nors visai malonu, kai sėdint bibliotekoje tau atneša arbatos vaikinukas, su kuriuos persimetei keliais sakiniais prieš pusvalandį…
Sveikatos man, kantrybės laukiant didžiųjų nuotykių ir toliau kiekvieną vakarą atrasti , už ką noriu padėkot pasauliui!
Comments are closed.