“Daugiau niekur su jais nekeliausiu… niekur, niekur…”
Tie, kurie mane pažįsta, žino, kad aš vaikštau greitai. Aš nebėgu, bet tiesiog neslampinėju. Mane labai nervina, kai tenka besivelkančių laukti. Dėl to aš mėgstu keliauti viena, bastyti po nepažįstamus miestus savo greičiu, nuslinkti į kokį mažutį kiemą ir grožėtis balkoniukais…o nelaukti, kol kažkas parūkys, nueis į tualetą, nusipirks atviručių… Net ir žinodama save, stengiuosi šiomis pirmomis savo Erasmuso savaitėmis būti socialia. Tai reikalauja kantrybės ne tik iš manęs, bet ir iš kitų studentų. Mūsų kompanijoje yra trys labai lėti vaikinukai. Jie kasdien keliauja į sporto salę gražinti savo raumenukų, bet kai jų kelyje pasirodo kalniukas… Dieve, kokie jie lėti! Ir nepunktualūs, nes visad vėluoja. Ir žiopli, nes būnant Stambule trys kartus pasimetė nuo mūsų…
Ir žinoma, reikėjo mums į Stambulą keliauti šalčiausia savaitės dieną…
“Kantrybės, Justina. Kantrybės.”
Girdint apie jų planus, visiems Erasmus studentams kartu keliauti po Turkiją, aš nudelbiu žvilgsnį. Na jau ne.
Erasmus studentai manęs labai nesužavėjo. Vokiečių flangas susideda iš trijų turkų ir vieno grynakraujo. Tada yra švedė, kuri nors rimta, bet bent jau įdomu su ja pašnekėti. Yra belgas, kuris labiau tunizietis. Su juo smagiai persimetam prancūziškom frazėmis… arba pasierzinimais. Pirmosiomis dienomis jis mane labai išdūrė, paskambinęs ir prisistatęs kinu Ly. Vėliau rašinėjo visą vakarą žinutes erzindamas, kodėl jo nepalaukiau kai važiavau į gretimą miestuką. O aš jaudinausi, kad kažkur pasiklydo vargšas Kinijos pilietis… Turiu pripažinti, kad pokštas buvo geras, tačiau nuo tada mes vienas kitą labai mylim ir nevengiam pasikandžiot. Dar susipažinau su itale Frederika, kuri labai mielas žmogus studijuojantis čia jau nuo rugsėjo mėnesio. Mes kartu turime bendras paskaitas. Tačiau ji gyvena centre, tad pasimatom tik kartkartėmis. Dar yra lenkas, tačiau jis irgi gyvena centre… Į jį dedu viltis dėl keliavimo, bet dar reik jam apie tai pasakyt 
Mano mėgstamiausia ir įdomiausias čia sutiktas žmogus yra Jenesa iš Kanados. Ji pagal dvišalę mainų sutartį čia studijuos šį pavasario semestrą. Mus suvedė panašus vardai (bent taip jau kitiems atrodo ir dėl to mus maišo), šviesūs plaukai, noras taupyti ir aistra kelionėms. Ta mergiotė keliavusi tiek daug, kad man baltas pavydas apima. Tačiau ji nemoka keliauti taip pigiai kaip aš, o to ji nori išmokt iš manęs… Dvi blondinės kelyje? Bus matyt
Diablo (turkutis Ilgaz), aš ir tikras vokietis Niklas
Du ESN turkučiai, labai smagus. Turkučiai, nes tokie mažučiai. Nors išties aš už du trečdalius visų turkų esu aukštesnė. Jie smagūs ir labai stengiasi dėl mūsų. Tik labai nervina, kad nemoka planuoti. Vertinu jų pastangas ir norą manimi rūpintis, supažindinti su visais savo draugeliais, atsakinėti į mano nepatogius klausimus ir saugoti mane nuo santuokos Turkijoje.
Tad būnu su Erasmus visa kompanija tik tiek, kiek verčia mane aplinkybės. Mane labiau traukia bendravimas su pačiais turkais ir jų gluminimas, klausinėjant apie įvairiausius, ne visai patogius dalykus… Apie tai sekančiame įraše
Comments are closed.