My life in Turkey is not so exited as it was before. I’m feeling too much local here. Not so much Erasmus, but more as person who came back… again and again. Before coming here I was aware that it will not be as it…
Category: erasmus
Three archetypes of me. First archetype : The student/The intern Crossing Bosforus makes me feel somehow magical. I see mosques around me, skyscrapers behind them, seagulls trying to catch some food and small houses on hills. While listening murmur of the city, the only thing that…
I couldn’t grasp that I have already landed in Istanbul after seeing spectacular view of the city through the plane window, when officer suddenly started to flirt with me. While checking my passport, he expressed his thoughts about my beauty. At the same moment I…
Yra du galimi paaiškinimai, kodėl nerašau tinklaraščio: Pirma, nieko įdomaus nevyksta, tad nėra apie ką rašyt. Antra, vyksta visko tiek daug, kad nėra kada aprašyt. __________________________________________ Mano gyvenimas Turkijoje, kaip koks… serialas ar filmas. Visko yra. Meilės, muštynių, vestuvių, meilės trikampių, narkotikų, pavojų, pavojingų mašinų…
Paskutinis bendras saulėlydis. Apkabinusi, jai sakiau, kaip smarkiai džiaugiuosi, kad ji atvyko ir tapo liudininkė to nerealaus gyvenimo aš turiu dabar. Prieš daugiau nei trejus metus, keliavau po Maroką su nuostabiomis draugėmis. Kelionė, kuri mus nustebino, pribloškė, pakeitė… Žadėjome, pakartoti ją kuo greičiau, tačiau galiausiai…
Mano “lunch/dinner/tea buddy” Rahul (Taj Mahal), kuris tapo vienu geriausiu mano draugu čia (draugystė kartais juk matuojama, pagal galimybes šaipytis vienas iš kito ir neįsižeisti, ar ne?) man padėjo suprasti, kaip puiku būti iš šalies, apie kurios egzistavimą daug kas nežino. Kai prisistatau, kad esu…
Važiuojam… ♥ Man pasipiršo. Sutikau, jei įvykdys tris sąlygas: palauks iki 2020, išmoks lietuvių kalbą ir patiks mano mamai. Paskutinės sąlygos įvykdymas yra neįmanoma 😀 Kai gaunu žinutę su tekstu “važiuojam“ (būtent, lietuviškai), šoku į kelnes ir patogius batus, nes žinau, kad lekiosiu po mažus…
kada aš pasimokysiu, kad negalima sakyti “niekada”. galbūt po kokio mėnesio rašysiu apie savo sudaužytą širdį, bet dabar… aš įsimylėjusi. O juk sakiau, kad niekada neįsimylėsiu, niekad mano vaikinu nebus ir šiaip… tie turkai yra pati prasčiausia vyrų rūšis. O dabar esu įsimylėjusi… turbūt buvau…
Apleidau savo dienoraštį, nes įsimylėjau… Įsimylėjau, savo gyvenimą čia. Pilną siurprizų, įdomių ir gerų žmonių, bemiegių naktų, nuotykių ir pamokų. Nors pradžioje vis kritikavau ir burbėjau dėl to, kaip mane čia viskas nervina ir su kokiais psichais tenka susidurti, bet dabar… Dabar ieškau galimybių čia…
Mano įrašai vis dar atsilieka pusantros savaitės nuo esamų įvykių. Tad kol skundžiausi jums apie nepakenčiamus turkus, išties Turkija pradėjo pavergti mano širdį. Ir net Stambulas, kuris man nepatiko, tampa labai mylimas. Taip jau yra, kad po bjauriausių, tamsiausių dienų pradeda šviesti saulė. Po paskutinių…