„Eit nuo degalinės į šiaurę, praeiti dešinėje esančią mokyklą, kairėje Istorikų namus, pasukti Olden gatvę, trečias namas kairėje, su nenupjauta veja“
Beldžiu į duris- jokio garso. Mašinos kieme irgi nėra, tad turbūt Eddie kažkur išvykęs. Laukiu ant terasos laiptų skaitydama… Nusprendžiau atvykti būtent pas jį, nes kai prieš kelias savaitės parašiau į bendrą Couchsurfing forumą ieškant bendrakeleivio ir patarimų tranzuojant Amerikoje, jo komentaras man kėlė pasitikėjimą. „Jei būčiau tavo tėvas, nenorėčiau, kad tranzuotum, bet aš pats tai dariau jaunystėje…“. Laukiu ir jaučiu tą hosterio laukimo jauduliuką. Tiek daug žmonių per pastaruosius dvejus metus man atvėrė savo namų duris ir parodė savo svetingumą, pasakojo savo gyvenimo istorijas, tiek daug mane išmokė… Ar ir šįkart bus taip pat? Buvo.
Eddie istorija unikali. Dabar jam 63-eji. Iš tų metų išties gyveno 10. Bent tiek prisimena. 2002 pateko į avariją ir dvi savaites prabuvo komoje. Pabudo lyg naujagimis. Nieko neprisiminė: nei kas jis, nei buvusios šeimos, vaikų, nei kaip kalbėti, vaikščioti ar valgyti. Viską teko išmokti iš naujo. Skaitant savo senus dienoraščius, klausantis giminaičių pasakojimų, žiūrint fotografijas, šeimos filmus… Deja žmonai buvo per sunku, tad jis liko vienas. Jis yra žmogus, kuris išties nepasitiki pasauliu, kuris jam bando kažką įteigti. Tiki faktais, kuriuos pats mato. Buvo labai įdomu diskutuoti su juo būtent žiniasklaidos, politikos temomis. Jo asmeninė biblioteka mane išties sužavėjo: daugybė pozityvaus mąstymo, meditacijos, jogos knygų, tyrimų apie smegenų veiklą, apie religijas… Tiesa, kas išties man buvo labai keista ir įdomu tai, kad Eddie nežino kas yra skonis ir kvapas. Jis jų nejaučia. Visiškai. Vynas ar vanduo jam tas pats. Jaučia tekstūrą (dėl to geria gazuotus gėrimus), bet jokio saldumo, aštrumo ar kartumo. Jo tai visiškai netrikdo, nes jis neprisimena to laiko, kai turėjo šiuos sugebėjimus. Verčia susimąstyt, kad kai visad jautei skonius ir kvapus, pradedi nebekreipti dėmesio į tai.
Miestelis garsėjantis savo didžiuliu ežeru ir gausia krikščionių bendruomene, kuri čia turi specialias mokyklas, rengia stovyklas, susitikimus
Eddie tėvas buvo daktaras, o II Pasaulinio karo metu kareivis. Vykstant mūšiams tarp sąjungininkų ir Vokietijos jis netyčiomis atsidūrė už fronto ribos, tad teko prancūzų kaimelyje slėptis. Ten jį vietiniai perrengė ir slėpė dvi savaites. Po karo, po 40 metų jis kartu su Eddie grįžo ten ieškodamas tų žmonių, kurie jam padėjo. Kaimeliui tai buvo didžiulė šventė, nes dvi kartos užaugo su legenda, apie amerikietį kareivį, kuris karo metu čia slėpėsi…
Eddžio klausytis buvo tikras malonumas, nes tai žmogus, su išskirtine istorija. Tikrai nesuklydau nusprendusi jį aplankyti, o tuo labiau, kad taip pat jo namuose atradau Olgą, jo draugę iš Sočio. Kai tave ir namus skiria jūros marios rusė atrodo tokio artimo kraujo. Ji blaškosi tarp Rusijos ir Amerikos, nuo tada kai išsiskyrė su savo amerikiečiu vyru. Ji moteris, kuri daug kuo atrodė labiau amerikietė nei Eddie. Amerika jai labai mylima šalis, nes viskas čia yra geriau nei Rusijoje. Kartu su jais praleidus vakarą prie laužo geriant vyną, buvo diskutuota įvairiausiomis temomis. Kartais prieidavome prie to, kad tiesiog reikėdavo pasakyti “Aš sutinku su mūsų nesutikimu. Beprasmiška diskutuot toliau”.
Jų svetingumas buvo nuostabus. Vakarienė, pusryčiai, pietūs, kelionė į Saratoga Springs, kur mineralinius, natūralius vandenis išragavau, Eddžio brolio aplankymas, bendruomeniniai šokiai miesto centre su vietiniais, kelionė į knygyną, kuriame pagaliau radau knygą ieškota vienerius metus! Ir toliau su jais palaiko ryšius, nes jie suteikė tą nuostabų nepažįstamųjų svetingumo ir gerumo jausmą.
Schroon ežeras
Tranzavimas atgal buvo greitas, nes… lijo. Gailesčio faktorius neleido laukti daugiau nei minutę kitą, kol mane prigriebdavo kas nors. Buvau pavežta kažkokio kunigo, kuris citavo Bibliją, niujorkietės su dviem škotais, kuriuos man buvo sunku suprasti, ir dar dviejų vietinių vyrukų.. Laiminga grįžau atgal, jausdama, kad išties gyvenu. Drįsdama išeiti iš komforto zonos patiriu įdomių dalykų ir sutinku žmonių, su išskirtinėmis istorijomis.
