Aš žadėjau, kad pirmą mėnesį elgsiuosi “gerai” ir bandysiu būti kaip kiti erasmusai. Mėnuo jau praėjo ir aš pradėjau viską daryt savam stiliuje. Todėl dabar gyvenu labai įdomiai! Turiu net kelias beprotiškas istorijas, tačiau nerandu laiko prisėsti ir aprašyti jų, nes kitos istorijos jau vyksta… Tačiau bandysiu tai padaryt, nes žinau, kaip gera vėliau man jas skaityt ir prisimint.
CS svetainėje gavau žinutę, kad vyrukas (Ismail) atvyks į Šilę, kurioje vyks kažkokie tai mokymai. Siūlė susitikti ir patikino, kad tai joks ne pasimatymas. Dėl tos paskutinės dalies pagalvojau, kad išties gal ši žinutė skiriasi, nuo visų tų kasdien gaunamų su įvairiausiais pasiūlymais (… o šventas naivume…). Ir šiaip valgyt norėjau, nes kasdien valgyt kuskuso salotas valgykloje nusibosta. Tad pasiryžau naujai “free-dinner session”!
Pirmoji vakarienė
Eidama per Šilę, jaučiau didžiulę baimę, kad darau kvailystę. Į viešbutį, pas kažkokį vyrą iš interneto? Tai skambėjo labai neatsakingai mano galvoje, tas balselis vis kartojo “Gal geriau ne?”. Bet aš žinojau, kad kai jaučiu Tą Baimės Jausmą, tai reiškia, kad einu teisinga kryptimi…
Nuvykus į viešbutį, supratau, kad ten išties vyksta EU projektų rašymo mokymai, tokioms programoms kaip “Mokymosi visą gyvenimą”, “Veiklus Jaunimas” ir panašiai… Juk tai mano sfera! Kadangi ten atvykau dar prieš vakarienę, buvau įtraukta į grupių darbą ir komentavau jų projektų idėjas. Ten buvo susirinkę įvairiausio amžiaus žmonės, kurie norėjo išmokti projektų rašymo įgūdžių, kad galėtų teikti paraiškas fondams įgyvendinti idėjas. Ismail pristatęs mane savo seseriai, kuri buvo pagrindinė treinerė tuose mokymuose, pats turėjo kibti į grupės darbą. Tuo metu aš pristatinėjau kitiems savo organizaciją Lietuvoje “Saltes”, pasakojau apie tradicinį lietuvišką kostiumą, vestuvių papročius ir domėjausi sufizmu. Pokalbių įvairovė išties neįtikėtina. Galiausiai, kai jau buvo metas vakarienei, buvau pakviesta valgyti kartu su visais dalyviais, tad daugiausia laiko praleidau kalbėdamasi su Ismail seserimi Sima, kuri birželio mėnesį planuoja mokymus jaunimui iš Irano, apie pilietinės visuomenės kūrimą. Net gi gavau pasiūlymą prisijungti ir tapti viena iš treineriu! Taip pat susipažinau su nuostabia mergina Seda, kuri man daug pasakojo apie sufizmą. Tai išties mane labai sudomino (jau šį penktadienį dalyvavau pamaldose mečetėje…).
O Ismail? Su juo tik kartkartėmis šnektelėdavom, nes po vakarienės kartu su mokymų dalyviais pradėjome žiūrėti svarbias futbolo rungtynes. Kiek su juo tekdavo bendrauti, tiek jis nevaldydavo savo rankų ir jo užuominos leido man numanyti, kad jis norėtų, kad likčiau nakčiai viešbutyje (…kokios tai užuominos, jis tiesiai šviesiai man tai pasiūlė.) Ahhh… tie vyrai. Tačiau išsisukti buvo labai paprasta, nes jau turėjau planų vakarą pratęsti su erasmus’ais pas koordinatorių namuose. Tad atsisveikinus su juo ir pažadėjus, kad ryt turėsiu daugiau laiko, pabėgau iš viešbučio.
Antroji vakarienė
Žinojau, Ismail intencijas, tačiau labai norėjau susitikti su Sima, Seda ir kitais, tad pasiryžau vėl keliauti į viešbutį. Šįkart pasikviečiau su savimi keliauti Janessa, nes labai norėjau ją supažindinti su visais tais įdomiais žmonėmis (… ir šiaip mes mėgstam nemokamas vakarienes…). Įkalbėjau ją dėl įdomumo pastabdyti mašinas, kad nereikėtų eiti iki viešbučio (apie 6km) ir taip prarasti tranzuotojos “nekaltybę”. Janessa man labai patinka turbūt ir todėl, kad visada pasirašo mano idėjoms. Angliškai nekalbantis senukas iškart sustojo ir aš laužyta turkų kalbą paaiškinau, kur keliaujam. Suprato, nuvežė, išleido ir davė savo kebabinės vizitinę.
Viešbutyje pasirodėm per anksti, tad kol dalyviai darbavosi, mes kalbėjomės su Sima, kuri mums dalino patarimus apie turkų vyrus, kritikavo lietuvišką maistą ir lietuvių pedantiškumą, organizuojant seminarus ir svarbiausia, pasakojo apie savo šeimą. Pasirodo ji ir Ismail yra iš didžiulės kurdų šeimos! Jei mano universitete pradedi kalbėti apie kurdus, galiausiai tai baigiasi tuo, kad jie teroristai, neišsilavinę ir tiesiog keliantys problemas. Sima išsilavinusi, gerai uždirbanti, daug keliavusi mergina, kuri neatitinka to stereotipo, kuris buvo mums kišamas į galvą visą mėnesį. Vėliau prisijungus Sedai, pradėjome planuoti, kad reik kartu keliauti į Kapadokiją, pas Sedos šeimyną, o vėliau pas Sima į Batman ar Mardin (netoli Sirijos sienos).
Po išties skanios vakarienės, Ismail pasiūlė keliauti pasivaikščioti po paplūdimį. Jo liūdesiui ir mūsų džiaugsmui, prie mūsų panoro prisijungti kiti dalyviai. Tad kad ir kaip Ismail bandė atrasti laiko pabūt tik su manimi, jam niekaip tai nepavykdavo! Kitiems dalyviams pabodus vaikščioti, likome tik mes su Janessa ir Ismail. Vargšas vyrukas mus labai ragino, kartu su juo išsimaudyti jūroje, bet mes nutarėm, kad geriau jausimės prie ką tik susikurto laužo paplūdimyje. Jis visgi įšoko į jūrą, kuri išties dar labai šalta! Jūra, žvaigždėtas dangus, laužas… Vakaras buvo išties ypatingas. Ismail yra buvęs 40 šalių: tranzavęs, stovyklavęs, tiesiog besimėgavęs gyvenimu. Toks šių laikų hipis. Jis nelabai džiaugėsi, kad jo sesuo man papasakojo, kad jis turi du vaikus su vokiete, kuri gyvena Ankaroje. Jo vaikų motina nedirba, o jis išlaiko visą šeimą, nors ir negyvena su šeima. Artėjant vidurnakčiui atsisveikinom su juo, atsisakiusios pasiūlymo likti nakvoti jo viešbučio kambaryje.
Trečioji vakarienė
Neplanavau, bandyti savo sėkmės trečią vakarą iš eilės, nes jau kiti erasmusai pradėjo nerimauti, kad vis “I’m going to hotel” išgirsta. Kažkaip skambėjo netinkamai. Tačiau tos merginos su kuriomis ten susipažinau, man labai patiko ir nesinorėjo nutraukti pažinties. Žinojau, kokie yra Ismail norai ir nusprendžiau, kad tikrai nėra labai blogai pamanipuliuoti vyrais, ypač kai jie tave laiko tokia lengvai prieinama. Jei vengčiau kiekvieno vyro, kuris turi kokių tai norų su manimi, reikėtų užsidaryti bendrabučio kambaryje. Tad pradėjau taikyti strategiją- išnaudoti juos, bet jiems nieko neduot 
Ismail apsidžiaugė sužinojęs, kad mes vėl atvyksime į viešbutį, nors mes ten ėjom dėl maisto ir pokalbių su kitais. Mūsų laimei jų mokymų programa buvo net ilgesnė, nei tikėjosi, tad laiką galėjome netrukdomai praleisti su Sima ir Seda. Kol barmenas kabino Janessa ir siūlei jai nueit į darbuotojų kambariuką, aš klausiausi Sedos istorijos apie tai, kaip ji iš naujo atrado Islamą. Apie Sufizmo filosofą Rumi, jo poeziją ir jos įtaką daugybei žmonių. Tai mane išties sudomino. Jo idėjos man atrodo labai artimos tam, kuo aš tikiu…
Žinoma, Ismail labai troško, kad gal visgi jam pasiseks šį vakarą. Galiausiai aš jam tiesiai šviesiai pasakiau, kad aš labai vertinu tai, kad jis mane čia pasikvietė ir aš turėjau tris labai įdomius vakarus ir užmezgiau draugiškus ryšius su čia esančiais žmonėmis. Jo pasiūlymas atvykt vakarienei, buvo kiškis, kuriuo pasekiau. Nors praėjo dvi savaitės, vis dar patiriu nuostabias akimirkas, vien dėl to, kad Ismail man parašė tą žinutė į CS ( ...sekantys įrašai.)
Geriausios istorijos patiriu tada, kai darau, nors bijau. Tačiau visada tikiu, kad viskas bus gerai.
Janessa “Tu seksi kiškius, o aš seksiu tave…”
Comments are closed.