Jei reikėtų įvardinti kelias ryškiausias savo savybes, tikrai viena iš jų būtų organizuotumas. Aš tai moku daryt ir darau gerai. Šią savybę išsiugdžiau, kai pradėjau prisiimti atsakomybę už įvairiausius renginius, projektus ar kitokius įvykius. Tad, kai sutinku žmones, kurie irgi yra prisiėmė savarankiškai tam tikras pareigas, tikiuosi iš jų atsakingumo ir gebėjimo organizuoti.
Tačiau, aš Turkijoje.
Mano universiteto ESN pagrindiniai koordinatoriai ( …ar tai prezidentais, vice-prezidentais save vadinantis…), du vaikinukai, kurie tas pareigas gavo, nes daugiau niekas jų nenorėjo. Kadangi man teko bendrauti su Lietuvos ESN žmogeliukais, galiu pasakyt, kad jų sugebėjimai orgaizuoti, koordinuoti erasmusus yra išties puikūs. Tikėjausi, kad ir man pasiseks, turėti tokius žmones šalia savęs, kai aš busiu mainų studentė. Tačiau, norai ne visad sutampa su realybe. Regis tiems vaikinams, buvimas ESN koordinatoriais yra tik galimybė pasitūsinti su užsieniečiais ir juos finansiškai apgaudinėti.
- Jokio sugebėjimo kažką organizuoti. Iki kažkokio įvykio likus porai valandų, paskelbia fb ir vėliau skambina pikti, klausdami “Kur, po velnių, esi?”. Atrodo, kad erasmusai privalo su jais visur tampytis ir tūsintis.
- Kartais kažkaip pritrūksta bilietų į tam tikrus renginius vaikinams, bet po valandos besiteiraujant, kur aš esu su Janessa, bilietai visad yra.
- Pastovūs pinigų nusukinėjimas. Apie jų tokius pokštus girdėjau ir iš praėjusio semestro ir net praėjusių metų studetų. PVZ. Važiavimas į Stambulą. Autobusu kaina 9 liros. Tie vaikinukai iš kiekvieno važiavusio užsiprašė po 15 lirų, nes reikėjo užsipilti degalų (kolonelė rodė degalų kiekį už 20lirų). Už kelionė atgal vėl 15 lirų. Taigi, 6×15=90. Aš važiavau autobusu, bet vis tiek pykta, kad nuo studentų taip nusuka.
- Kartais pamiršta pranešti erasmusams, kad vis gi planai pasikeitė. O tu jau lauki autobuso stotelėje…
- Bandant tvarkytis leidimo gyvent dokumentus buvom palikti vieni Turkijos biurokratijos džiunglėse, nes koordinatoriai užgėrė iš vakar ir pramiegojo.
Manot, tik šitie vaikinai taip elgiasi?
Deja…
Universiteto administracija iš vis lyg apsirūkusi. Pamiršta uždėti antspaudą, tad 5 valandos policijos būstinėje laukiant eilėje buvo beprasmėS. Suklysta rašant gimimo metus, tad du vokietukai, trečia kartą turės vėl keliaut į Stambulą bandyti laimė tvarkant dokumentus. Visiškai nesusikalba administracijos darbuotojai: teiraujies vieno- gauni vieną atsakymą, nueini pas kitą- vėl kitas atsakymas…
Pasiilgau “vieno langelio principo”.
Tai tik trupinukai visų tų nesąmonių, kurias man tenka pakęsti, tad galiausiai nustojau šypsotis ir… pasakiau, kaip jaučiuos tiems vaikinams (…tai padariau labai vaizdingai kaip, kad mano mama moka…). Sakė, kad turiu išmokti gerbti žmones. Ir taip sako man vaikinas, kuris bandė išprievartauti girtą erasmuse.
Dabar jie manęs nemėgsta.
O man, px.
Comments are closed.