Month: February 2011
Jau esu pusė viso mano projekto laiko Prancūzijoje. Jaučiu, kad laikas pradėjo bėgti greičiau… Liko tik 4 dienos, kuomet pirmąkart gyvenime išvyksiu iš Europos žemyno. Netoli nuo jo, bet vis tiek gi Afrika. Nors visą tą jaudulį sudaro ne tik šalis, į kurią keliausime, ar…
Pagaliau apsilankiau Lilyje. Penktas pagal dydį Prancūzijos miestas esantis visai šalia manęs (80km), bet pastaruosius mėnesius apsilankydavau tik traukinių stotyse. Neprisiruošdavau… (o į Paryžių tai jau prisiruošdavai, nors vos ne 4kart toliau?). Bet sekmadienio išvakarėse, suvokusi, kad sesuo neišvengiamai ryt išvyks, nutariau ją palydėti iki…
Jau buvau pripratusi, kad savų žmonių šalia nėra. Pagavau gyvenimo Prancūzijoje ritmą, tarp svetimų žmonių, svetimos kultūros… Pripratau. Bet tos kelios dienos (ketvirtadienio vakaras-sekmadienio rytas) su seserimi, priminė, kaip gera būti su Tais žmonėmis. Dabar stengiuosi, visas liūdnas mintis išstumti, galvodama, kad už 11-likos dienų…
Pradžios. Naujieji metai, rugsėjo 1-oji, gimtadienis… Jos sukelia iliuziją, kad po to, kažkas pasikeis. Artėjant prie tų dienų, apmąstai, išanalizuoji, tai kas įvyko, kaip tai tave pakeitė. Tai nesveikas dalykas tavo nuotaika, bet jei tiki, kad viską gali pats pakeisti,tai konstruktyvu. Dvidešimtasis gimtadienis. Artėju prie…
Eini gatve ir šypsaisi. Kodėl? Nes jauti pavasarį, saulę šildančią nugarą, lengvą vėją šiaušiantį plaukus („padarą“) ir keistą euforiją. Atsirado ji netikėtai, tad mėgaujiesi. O mp3 groja naują muzikinį takelį tavo gyvenimui. My free style,flying over this world Kill your bad minds,but he’s never back…
Knygų prancūzų kalba skaityti vis dar nesiryžtu, tad bent renkuosi prancūzų autorius. Françoise Sagan- autorė, kurios knygos prikausto. Siužetas paprastas, bet nebanalus. Pasakojimo stilius neišsiskiriantys. Veikėjai- eiliniai žmonės. Kur paslaptis? Ji atskleidžia veikėjų jausmus, svarstymus, baimės (ypač dabar skaitomoje knygoje “Po mėnesio, po metų”). “Sveikas,…
Prancūzai labai dažnai vėluoja ir dėl to nesijaudina. Rami, atsipalaidavusi tauta. Tad ir aš dabar jau nebestresuoju ir dažnokai į darbą atvykstu 5, 10 ar 20 minučių vėliau. Juk tos kelios minutės nieko nepakeis, jei nėra jokio svarbaus susitikimo. Bet dar prieš mėnesį stengiausi atvykti …
…balsuočiau savivaldos rinkimuose. Manau, kad pasirinkimas neiti balsuoti, tai pasirinkimas neprisiimti atsakomybės už save. Atrodo, lengva išeitis- nebalsuosiu, nepadarysiu klaidos ir vėliau galėsiu skųstis kokia miesto tarybą yra bevertė, o meras milijonus renkasi. Ir galėsiu į šuns dienas dėti tuos, kurie išrinko juos. Juk aš…