Grįžtu namo #1

Dunkerque– Paris-  Riga- Vilnius- Širvintos I’m coming home, I’m coming home tell the World that I’m coming Back where I belong, yeah I never felt so strong I feel like there’s nothing that I can’t try and if you with me put your hands high…

Paskutinės dienos

Ilgesingi žvilgsniai į paprastus dalykus: gatvę, pašto dėžutę (kiek daug jaudulio ji suteikė), kaimynų šuo, išsaugoti traukinių bilietai, jūroje skęstantį saulėtekį,  važiavimą autobusu,  pro langą matoma rausvą dangų (priežasties neišsiaiškinau, bet tik aš jį tokį matau), pastatai, kabinetai, kuriuose praleidau daugybę laiko, mylimiausia kepyklelė, kuri…

Baubai

Vėl man tenka tai  išgyventi- naujos pradžios baimę. Kiekvienas abiturientas tai patyrė baigęs mokyklą ir vėliau atsikvėpė keturiems metams iki naujų sprendimų ir pokyčių laiko. Man tai jau teko išgyventi prieš 10 mėnesių, kai svajojau/sapnavau/įsivaizdavau/baiminausi koks bus nuotykis čia, Prancūzijoje. Buvo nerealu. Bet pabaiga, jau…

Laukiama. Siena #1

Jau grįžtu. Jei seniau iš galvos neišvydavau minčių apie nuotykius, apie keliones, apie naujas pažintis, o dabar jau esu ten, kur pačios žaliausios pievos, skaniausiai kvepiantys miškai, gražiausia kalba skamba. Kur yra mano sodas, miestas,  kiemas, upelis, susitikimų/išsiskyrimų tiltas… Kur yra žmonės, su kuriais nereikia…

Liūdesiui vaikyti (patikrintas būdas)

Kaminuose begimstąs rūkas Paslėps žariją tą dangaus. Sidabrinis, šlapias stogas Skardžiai prajuokintas lietaus. Ūsuoti autobusai rieda, Pilni keleivių svetimų. Pilnės vaivorykštės bala dėmėta Dar keturias dešimtys dienų. Ir aš buvau depresuota, liūdnus eilėraščius berašanti paaugle? Neeee… Aš piešdavau, o rašydavau, tik kai reikėdavo pamokoms.  Įdomų…

Draugai, liko 52 dienos!

Kol laukiau “Europudingo”, oj.. t.y. Eurovizijos finalo transliacijos, knaisiojausi po labai, labai senus vaikystės nuotraukų albumus, kuriuos po virtualių dulkių sluoksniu atkapstė kita emigracijos dalią išgyvenanti draugė. Iš pradžių buvo juokinga, vėliau miela prisimenant kiek daug buvo per pastaruosius 5 metus. Galiausiai buvo liūdna,  nes…

Tirpstančios kojos

Sėdžiu traukinyje ant grindų, įsipatoginusi kampe ir niūniuoju melodijas girdimas ausinėse, berašant tai ką dabar skaitote. Nors bilietą nusipirkau su nurodytą vietą, bet ji jau buvo užimta senutės. Gi negalėjau, jos iš ten išprašyti, nors pati jau kėlėsi užleisti „neteisėtai“ užimtos vietos. Dažnai autobusuose, metro,…

Vaikant liūdesį Lilyje

Pagaliau apsilankiau Lilyje. Penktas pagal dydį Prancūzijos miestas esantis visai šalia manęs (80km), bet pastaruosius mėnesius apsilankydavau tik traukinių stotyse. Neprisiruošdavau… (o į Paryžių tai jau prisiruošdavai, nors vos ne 4kart toliau?). Bet sekmadienio išvakarėse, suvokusi, kad sesuo neišvengiamai ryt išvyks, nutariau ją palydėti iki…

Kas būtų, jei…

Vakar manęs paklausė, jei būčiau galėjusi pasirinkti, kokioje šalyje aš norėčiau būti gimusi ir užaugusi. Sudėtingas klausimas. Tikrai žinau, kad tai nebūtų kur nors šiauriau, nes šaltis man ne draugas. Dievinu šiltas vasaras ir galimybę „pasikrauti“ saulės spinduliais gulint ant pievelės. Bet šioji parodė, kad…

Merfis

Lyg ir minėjau, kad esu ne vienintelė savo organizacijoje savanoriaujanti pagal EST. Po manimi, kitame bute, gyvena Danijelius, kuris kelia man pavydą savo sugebėjimu susikalbėti daugybe kalbu, o taip laisvai prancūziškai… Bet ne apie tai aš čia. Jis gyvena pagal Merfio dėsnius. Viskas kas blogiausia…

Dienos akcijos | Dovanos | Nuolaidos
Uždaryti
Skip to toolbar